Liudas Vasaris Second Edition build 2.666

MOXLIUX
Pirmasis rašytinis šaltinis kuriame užsimenama apie paslaptingąjį moxliuką

KERSHTAS
Siaubinga istorija apie pablūdusį moxliuką

VELNIO LASHAI
Moxliuko šutvės pirmoji pažintis su alkoholiu

HOT NEWS
Moxliukų aktualijos, lietuvos ir pasaulio moxliukų naujienos

PASLAUGOS
Sarašas moxliukų teikiamų paslaugų ir jų leidžiamų knygų

GALERIJA
Renkame metų moxliuką!!!

MADOS
Kasmetinis moxliukų madų žurnalas Moxlomada

KLAUSK
Jųsų klausimai, mūsų atsakymai pikantiškomis temomis

GAMES
Žaidimukai, kuriuos galite pažaisti online 

SEARCH
Paieška mūsų tinklapyje ir internete

DOWNLOAD
Skyrelis įvairių niekučių parsisiuntimui 

KONTAKTAI
Nori parašyti moxliukui? Nesidrovėk!!

GUESTBOOKAS
Jusu atsiliepimai ir komentarai svečių knygoje

MUS REMIA
Saito ir visų kitų moxliukų organizacijų rėmėjai

Vincas Pykolaitis Mutinas vs. Lietuviu Lewdis - Altorių Šešėlyje (DJ Markas & MC Pawlazz Mix)

...ištrauka...         

    Pasaulio atpirkimas

      Tyliai girgždėjo aprūdijusi ir aplipusi sukrešėjusiu krauju vėtrungė besisukdama ant apdegusios pirkios kraigo. Išbadėję ir liesi laukiniai skunkai graužė dvokiančios mėsos likučius nuo jau atšalusių žmonių kūnų taršydami juo su pasimėgavimu ir kaukdami į besileidžiantį kruviną mėnulį. Girdėjosi gailus vaiko verksmas, kurį panikos apimti tėvai bandė išgelbėti įmesdami į šulinį, kur jo nepasiektų ilgos Juodosios Ordos pakalikų rankos. Aplink sklandė sudegę pelai, vėjas tyliai ritino šabakštynų kupstus, kurie vis kabinosi į žmonių ir gyvulių lavonų likučius, o nustelbdamas net sudegusios mėsos tvaiką, tartum materializavęsis ore kybojo Mirties kvapas. Aukštai danguje ratus suko maitėdos grifai ir plėšrieji vyturiai, kuriuos bematant išvaikė tartum dvi sidabrinės strėlės akies mirksniu dangų perrėžę F-117A naikintuvai. Tolumoje griaudėjo zenitiniai pabūklai, bandydami atmušti Luftwaffe'no karines oro pajėgas. Tik šioje romioje ir tykioje idilėje, tykiai pažeme slinko juodi begęstančios jaujos dūmai virš gilaus nuotekų griovio, kuriame tykiai snaudė jaunasis klierikas Liudas vasaris.

      Pabudintas skardžiabalsių giesmininkų vyturių šaižaus klykimo, jaunasis klierikas Liudas Vasaris, baisiai krečiamas klaikaus rytmetinio drebulio, pramerkė aptrauktą balzgana miglele kairiąją akį ir, sukaupęs paskutines dvasios jėgas, pabandė sulaikyti į dienos šviesą besiveržiančią vakarykštės puotos likučių čiurkšlę. Ir jam tai būtų pavykę, jei ne šalimasis griovio ant apsamanojusio viržių kupstelio parimęs sukumpęs rūpintojėlis išaižiojusia ir kirvarpų išgraužta mediena, kursai atsigręžė į sutrikusį dievo avinėlį ir rūsčiu gergždžiančiu balsu, sužaižaravęs piktomis, krauju pasruvusiomis ir nieko gerą nežadančiomis akimis, tarė:

      -- AAAA UUUU, tfu blet'!!! Atgaijlauk prakeiktas nusidėjėli, nes nebūsi išganytas ir nebus išganyta tauta tavoji... Ilasa dial pereta! Zodacare od Zodameranu. Odo cicale Qaa! Zodoreje, lape zodiredo Noco Mada, hoatlaahe Saitan! ("Šūdų giesmė" 13 dalis, 3 eilėraštukas, 4 punktelis, 17 eilutė)

      Iš išgąsčio staigiai pasukdamas mėšlungio sutrauktą kaklą Liudas vos, vos nenusilaužė galvos, bet vis tik sugebėjo įsmeigti bereikšmį žvilgsnį rūstaus pranašautojo pusėn. Šis puvėko rūpintojėlio veidas pasirodė prasikaltusiam klierikui labai pažystamas ir jis, įtempęs kempinligės polipų gurvuolėliais apkibusias pragertas ir prarūkytas smegenis, ėmė karštligiškai mastyti. Vagis!!! Toptelėjo Vasariui. Dar jam mažam būnant sodžiaus būrai pagavo niekšą kiauliavagį avių tvirkintoją ir surišę atnešė pirkion. Tuomet tėvas smarkiai mušė pyderą plėšiką, o mažasis Liudukas nesuprato kodėl, nes visuomet vaizdavosi savo tėtuką esant gerą žmogų, nepaisant to, jog tasai apturėdavo visas kaimo bobas ir karčemoje sukeldavo riaušes kiekvieną šventadienį. Taigi šis rūpintojėlio veidas priminė aną, iš atminties gelmių išplaukusią žmogystą, žaliomis ir violetinėmis mėlynėmis nusėtu veidu ir raudonomis akimis, bei didžiule pageltusia nosimi, kurią tąsyk būsimasis klierikas badė ilgu šiaudu. Taip pat prisiminė Vasaris ir išlindusias vagišiaus genitalijas, kurias jis su pasimėgavimu glostė ir vartė tarp mažų pirštelių - galbūt čia ir glūdėjo Liudo homoseksualizmo pradas, dėl kurio vėliau patirta tiek nuoskaudų ir pasiduota į kunigus, kai galėjo būti puikiu burmistru arba net kolūkio pirmininku. Suaudrintas tokių prisiminimų dorovingasis girtuoklis pažvelgė į rūpintojėlį ir tikėdamasis, jog šis bus toks pat geranoriškas kaip ir vagišius avių tvirkintojas (kursai visai neužpyko, kai mažylis Liudukas jam sukišo karštą žarsteklį atitinkamon vieton), ėmė tiesti purvinas rankas į dangų ir ašarų pilnomis akimis melsti pasigailėjimo, kuris veikiau perėjo į isterišką klykimą:

      -- Kumbaya my Lord, kumbaya! Oh Lord, kumbaya! Atsikabink Piktoji Dvasia, aš tau ne paprastas susmirdęs būras ar sukumpęs valstietis, aš Klierikas... Klierikas aš!!! Ne tau man nurodinėti atgailauti ar ne! - piktai pakratė kumščius ir sutrepsėjo kanopom.

      -- Tylėk menkaverti žemės kirmine, - pradėjo savo tiradą sukumpęs rūpintojėlis. - Neduok Velniau tu būsi šiąnakt sugriešyjęs, ar kitaijp suteršęs klieriko sutanos garbę, kaliausi Tartaran tu ir nusitempsi visą savo padermę beverčių gyvių žmonėmis save betituluojančių! Apsivalyk! Apsivalyk galvijau nuo blogos materijos ir juodų minčių! - išveblenęs paskutinį skiemenį puvėkas pravėrė savo skarda kaustytus nasrus ir dusliai atsikrenkštęs spjovė klieriko pusėn, kursai vos spėjo patraukti sutanos skvernus, nors ir tuos pasiekusių seilių likučiai pradegino kiaurai.

      Stabo ištiktas Vasaris, prisiminęs vakarykščią sodomą ir gomorą, bei ištvirkusias Brandenburgo kekšes tik žioptelėjo dvokiančia burna, kurią puošė viso labo tik 3 pajuodę ir negailestingai kirminų sugraužti dantys, ir nebegalėdamas ilgiau išlaikyti besiveržiančio šlykštybių geizerio ėmė su pasimėgavimu vemti. Sukaupęs visa jėga ir išlikusio blaivaus proto likučius, stūmė jis šią nuodėmingąją, kupiną blogio syvų čiurkšlę laukan. Trykštantys įvairiaspalviai ir žaižaruojantys fontanai vaiskia ir paslaptinga šviesa nutvieksdami nušvietė horizontą ir bebrėkštantį purpuro atspalvio dangų, džiugesio kriokliais išganydami pasaulį, bei varganus jo gyventojus paskendusius nuodėmių ir gašlybių liūne. Įvairiaspalvės liulančios arkos tarsi šventinis konfeti leidosi ant supluktų ražienų, nuklotų vėsia rytmetine rasa laukų ir klonių, bei gūdžių girių išvalydamos jas nuo amžių amžiais susikaupusio blogio, pykčio ir juodos materijos krešulių bastionų. Net ir šalia griovio berymantis apsamanojęs rūpintojėlis nebuvo regėjęs tokio skaisčiai tyro pirmapradės materijos ir substancijos proveržio...

      ...Ir toliau romiai čiulbėjo kerštingieji vyturiai, sukdamiesi aplink klebonijos kryptimi patvoriu bešliaužiantį Vasarį...

      ...Tolumoje sušmėžavo neišvengiamai besiartinančios Juodosios Ordos pulkai.....

      ...Brėško...