Trumpos absurdo istorijos

MOXLIUX
Pirmasis rašytinis šaltinis kuriame užsimenama apie paslaptingąjį moxliuką

KERSHTAS
Siaubinga istorija apie pablūdusį moxliuką

VELNIO LASHAI
Moxliuko šutvės pirmoji pažintis su alkoholiu

HOT NEWS
Moxliukų aktualijos, lietuvos ir pasaulio moxliukų naujienos

PASLAUGOS
Sarašas moxliukų teikiamų paslaugų ir jų leidžiamų knygų

GALERIJA
Renkame metų moxliuką!!!

MADOS
Kasmetinis moxliukų madų žurnalas Moxlomada

KLAUSK
Jųsų klausimai, mūsų atsakymai pikantiškomis temomis

GAMES
Žaidimukai, kuriuos galite pažaisti online 

SEARCH
Paieška mūsų tinklapyje ir internete

DOWNLOAD
Skyrelis įvairių niekučių parsisiuntimui 

KONTAKTAI
Nori parašyti moxliukui? Nesidrovėk!!

GUESTBOOKAS
Jusu atsiliepimai ir komentarai svečių knygoje

MUS REMIA
Saito ir visų kitų moxliukų organizacijų rėmėjai

Rakanabi opugava - valingu balsu riktelėjo Trabukų genties vadas Hiperbolonis Paraboloidas. Visi pavaldiniai susigūžė tarsi besisaugodami didelio decibelų skaičiaus. Nieks nedrįso nė krustelt. O ramybę drįsusi sudrumsti įkyri musės cėcė patelė greit buvo nukenksminta koviniu sargybinio sandaliu. Vargšo vabaliuko lavonėlis greit džiūvo prilipęs prie lūšnos sienos karštos it žaizdro liepsna atogražų saulės atokaitoj. Viena po kitos bėgo primityvaus saulės laikrodžio skaičiuojamos minutės. Pagaliau vadas smarkiai suplojo katučių, kad net puošnus odinis dantimis ir plunksnomis puoštas apdaras sudrebėjo, paleisdamas pavėjui mažą mažą Madagaskaro žvirblio plunksnelę. Kaimiečiai pagaliau galėjo atsipalaiduot - pavojus praėjo. Vėl pabaidytos nuo skanaus ekskremento guzelio sudūzgė mėlynosios kakalinės musės , medžių viršūnėmis nusklendė voverė žudikė. Saulės laikrodis išmušė šešiolika  po aštuonių...

Tamsi tankmė. Ore tvyro 100% drėgmė ir 313K temperatūra. Tik beprotis ryžtūsi tokiai avantiūrai... Viena po kitos krito senos aprūdijusios mačetės pakirstos šakos, čežėjo apatinį miško ardą dengiantys lapai, mindomi kelioninių batų. Sklindantis triukšmas trikdė prie tykaus gyvenimo pratusių džiunglių gyvasčių miegą. Keista, pagalvotų nieko neišmanantieji, bet šiame stebuklingame atogrąžų sąžalyne visi gyvūnai krutėjo tok naktimis, kai neatsargūs atėjūnai miegodavo ir negalėdavo gintis. Keli paskutiniai kirčiai pabaidė kardadantę voverę. Mieguistas žudikas tingiai nušuoliavo sekvojos kamienu, kur pasiekęs lają pasislėpė pelkinio genio išgręžtotame uokse. Keliautojus dar ilgai sekė kerštingai nusiteikusio zubastiko trejetas klastingų akių (matyt kitos dvi buvo užmerktos).

Kur jūsų rankos!!! Rankos, kos, os..... - nuaidėjo laukais. Kur jūsų rankos!!! - pakartojo paniško siaubo kupinas žemas balsas. Balzganoje rudeninio mėnulio šviesoje buvo galima įžiūrėti šalia kelio esančiame melioracijos griovyje besimuistantį žmogelį. Šis trepsėdamas vos sruvenenčiame lediniame vandenyje blaškėsi į šonus ir vėl užbliovė - kur jūsų rankos!!!

Vyruko viduje dėjosi pragaras - alkoholio pritvinkęs kraujas vis maitino ir maitino apylyges ir taip jau prastai mąstančias smegenis. Neblaivus vidinis nerimas neleido žmogystai susikaupti ir imtis priemonių prieš esamą situaciją. Tamsioje realybėje griovys atrodė labai gilus dumblėtas, it gūdusis Čepkelių raistas. Nekoncentruotos mintys vis blaškė žmogelį į duobės kraštus, varydamas paniškai šiziškas nuotaikas. Vaizdas sukosi kaip vijurkas - tamsūs mėnulio spindulių paryškinti debesys, aukšti pakelės motiejukai, molėti kraštai, žolių kuokštai... Staiga visiška tamsa, kojos , tarsi pelkėj ėmė smigt dugnan, o galva tarsi prisipildė švino... Kur jūsų rankos! - silpnai sušnabždėjo jis ir po akimirkos , nesulaukęs pagalbos, nulūžo.

Pirmieji gaidžiai jau užtraukė savo strošną giesmę, šalti rudeninės saulės spinduliai ėmė kutent sušalusį girtuoklį. Pramerkęs užtinusias akis kaimietis pamatė šalia griovio bestūksantį belorusą atlapomis vėjo girgždinamomis durimis (girgždėjo matyt nesutepti zoviesukai). Pasičiupinėjęs tarpukojį jis rado prasegtą klyną ir išvirtusį špoką... šalo. Vyrukas apsitvarkė ir nuėjo prie transporto, kur padaręs apšilimą pradėjo prisiminimų sesiją. Akyse plaukė vaizdai, kur figūravo Petras ir pora litrų... Kad ir pro rūką, diedas vistik prisiminė savo vingiuotą ir ilgą kelią namolio, nepamiršo ir pūslės tuštinimo pakelėje ir apie po kojų atsivėrusią pragaro duobę... Mintis nutraukė pragariškas užkurto traktoriaus parpimas. Į Kybartus - uždavė sau maršrutą traktoristas, ir įjungė pirma pavarą...

Zymus mokslininkas tejgia, beje jis yra YOSHIRO TAKATI sunus ir jo vardas TAKIPLYTA YOKUMANYTA. Tai tas sunus teigia, jog jei zmones daznai dulkinsis, tai bobos  nevargs nuo celiuliozes ir is viso jos nebus storos. O dabar eina gatve stora karve ir stora todel, kad per daug (per daznai) kepe sasiskas keptuveje ant ''FILADELFIJAUS'' aliejaus ir dar nesipiso. Na, bent jau rejkejo masturbuotis ar ka... tai va, tokios storos uteles (bobystos) ir mirs nepistos.

Negrazu taip kalbeti apie kunigus, nes tai vis tiek yra ''dievo tarnai'' ir t.t. ir jie tipo dvasingi, meldziasi ir t.t., bet jie taip pat zmones, tiksliau pijokai, prasigere chroniai, alkoholikai! Pvz. jie laka kiekviena miela diena. Tipo chyzaus krauja siurbia, o kad ten vynas, starka, likeris ar dar koks nors alkoholinis myzalas, tai niekam nerupi (zinoma, niekam ir neturi rupeti). Atkreipti rejkia demesi i ju nosis: raudonos ir melynos, rankos dreba... biesa jie ten dirba  tose parapijose...  

Vaziuoja turtuolis keliu. Shalia eina valkata. Beeidamas valkata randa nutrinta 1 lita. Ish dziaugsmo sushuko:

-o, kaip man gerai!man nusishypsojo laime, ash radau viena lita!!!!!!!!

Turtuolis noredamas bloga padaryti, liepe tarnui atimti is valkatos ta 1 lita. Tarnas taip ir padare. Tuomet valkata pradejo putotis:

-Tu, zhiurke, atiduok man 1 ta lita! Kirmele tu nelaimingas!!! Asile, issigimes kalpoke, kaip tau negeda?!

Bagochius ysizheide ir tarnui liepe atiduoti lituka. Tarnas atidave. Nu ir  tas  valkata jau shiek tiek pasikele ir varo toliau:

-Aha, utele, ishsigandai, kad tavo marmuzes nesumalchiau!

Turtuolis ysiuto, liepe tarnui subaladoti ta valkatiuga. Tarnas sudubasino. Tuomet yvyko kazhkas tokio... valkata ant savo left rankos kazhka paspaude kelis katus ir pavirto i kyborga. Kai tokiu pasidare, ish deshines rankos ishlindo shakute. Ir tada su ta sakute... na i aky, na y kita ir na... y kiaushius. Tarnas nukraujavo. Turtuolis ishsigando ir pradejo shaudyti, bet kulkos atshokinejo ko tai nuo kyborgo. Tada bagotas senis ishsitrauke mobiliaka (MOTOROLA) ir apskambino visokius FBI, CIA, STT, VSD ir t.t. Bet staiga kyborgas priartejo prie turtuolio ir lyg shaltis ar shlapimas... t.y. shlapumas (sorry uzh klaidele) nuvilnijo, nubego na... ten, koju srityje. Nu ir kai pasijuto shis jausmas, turtuolis pabudo ish miego ir pamate, kad jis jis tik sapnavo esas turtuolis, nors ish tikro jis bomzhas, kuris gulejo apsimyzhes.

Karta vilkas ir lape bego krosa. Ogi ziuri, zabangos priekyje.  Bet lape tipo nenori esti, na... apsimetineja. Neziuri i ta puse, kur zabangose zhasinas buvo. Tai vilkas sako:

-Ko tu, zmona, nelipi? Juk zasiuga ten!

-A, man siandie treciadienis! Tu, blet, pimpalas, juk zinai, kad treciadieniais as badauju.! Na o vilkas pilkas tai eda ALL TIME. Nu ... na... ir ilipo tas pusgalvis i zabangas ir pedikas pasikore, bet dar gyvas. Tada lape (ta istvirkele! kaip negarbinga!) drasiai isilipo i supistas zabangas ir pradejo pusti zhasi. Vilkas stenedamas sako:

-Pala, blet tu ir kurva ishdavike, padla, neatleisiu tau!!!

 Lape sako:

-Tai kad tu tuoj nudvesi kaip paskutinis benkartas. Nieks nekaltas, kad gimei debilas.-ir spiove jam i chare. Nu, o vilkui pasileido zarnos ir jis mire. O lapes history tokia: ji tada ede ede ta zasina, ede ir persivalge (persiede), o kai persiede, tai apsisunkino skrandis ir ji baisiai apsiveme ir po to jai varna ishlese aki ir pize.

       ...nutikimas aliejoje...

...tai nutiko romioje ir tykioje, padrikai nuklotoje yvairiaspalviais rudeniniais lapais, aliejoje... ash siediejau ant plataus, gotikinio, taijp maloniai priglundanchio seno suolo, iejau imtyniu su savo dideliu skaniu ir sultingu hamburgeriu, o jis buvo tikrai labai niekshishkas ir nedraugishkai nusiteikes mano atzhvilgiu... man niekaijp nesisekie suspausti savo gniauzhtu ant jo kaklo, nes buvau suglumintas didzhiulio ir vimdanchiai spalvoto plakato kabanchio ant sienos, kuriame visame savo grazhume puijkavosi Spice girls...

...ten buvo viso labo tik 5 Spice girls ant to plakato, ishskiestomis kojomis, plachiai prazhiodytomis burnomis ir gashliais zhvilgsniais... jos stoviejo erotiniese ar kazhkokiose antibiotiniese pozose, su sexualiais nerudyjanchio plieno spice kostiumukaijs, subtiliais ir grakshchiaijs... kaijp kokios nudususios manekenies per maratonini biegima...

...ir tada tas neishpasakytai storas pirdzhius atiejo... atiejo blogas zhodis tiesa sakant, jis veikiau atriediejo kazhkokiame tai vezhimielyje ar brikelieje atstumtas kito, truputuka mazhiau storo, bet nie kiek nemazhesnio pirdzhiaus... taigi tas pirmasis pirdzhius buvo tiesiog neytikietinai nutukes ir pradiejo badydamas ora rodyti savo storu kaijp daktarishka deshra pirshtu y Spice girl deklamuodamas ju vardus:

Pati kairiausioji spice,

Pati deshniausioji spice,

Vidurinioji spice,

Kairioji vidurinie spice,

Deshinioji vidurine spice.

...oras tiesiog kibirkshchiavo ir zhieriejo pripildytas gyvybingumo, libido, priversdamas net shviestuvus blinkchioti... o gal tai buvo tiesiog nuo to baijsaus ir shlykshtaus storo pirdzhiaus smarvingo dvoko? o ash tik stoviejau uzh kolonos, pasisliepes ir pakraupes, prisimindamas tuos nuostabius vardus... pasisliepes nuo shios kankinanchiai beprasmies bevertybies zhmogaus ishnaudojime ir drebiedamas ish dzhiaugsmo: pagaliau ash zhinau shvenchiausius vardus shiu nuostabiuju dievaichiu, todiel galiu ramiai gryzhti in savo mazhaja shventykliele... ir tuomet kai mano hamburgeris ykando man...

Ištrauka iš romano "Prusokai"

          Pirmi rausvi aušros spinduliukai vėlyvo rudens ankstų rytą jau skverbės virtuvėn pro purvinų ir sudriskusių užuolaidų plyšius, nušviesdami mėnesiais nešluotas grindis. Pamažu stiprėjantis šviesos srautas atidenginėjo naujus ir kits už kitą baisesnius virtuvinio peizažo gabalėlius. Aplink styrančias nešvarių indų stirtas šmirinėjo būriai tarakonų. Baisuokliai vabzdždiai trynėsi po virtuvės plotus genami vieno tikslo - paėst. Besikarstydami brudnų indų kalnais rudieji naikino ant jų likusius trupinius, riebalų plėveles ir visokias kremzles bei kaulus. Keli jau spėję įkaušt vyresni prusokai siurbė ant grindų telkšojusią alaus balutę. Staiga visą plėšikų gaują išgąsdino šaižus trekštelėjimas, nerimo banga nuvilnijo rudomis ir juodomis (tarakonu visuomenėje gyvavo dvi rasės - rudi, kūdesni ir ilgesni, vadinami prusokai, bei juodi - stambūs egzemplioriai, vadinami tikraisiais tarakonais) nugaromis... bet tai viso labo buvo kelių "paauglių" bandymas įveikt makaronų maišelį, kuris buvo apvainikuotas sėkme. Keli makaronai jau buvo pasmerkti...

          Aprasojusio lango fone pora alpinistų kopinėjo seno alijošiaus dygliuotomis šakomis, tyrinėdami šią botaninę anomaliją, o kartu ir atlikdami žvalgų vaidmenį. Jei tik pakvipdavo pavojumi - šie aukštai įsikūrę tyrinėtojai tuoj užtrimituodavo pavojaus maršą. O pavojus buvo, ir visai netoli - čia pat už sienos. Staiga tarakonų sanbrūzdžio keliamą triukšmą nustelbė kurtinantis senos sukežusios raskladūškės girgždėjimas - pavojus!, sutrimitavo žvalgai. Tačiau niekas neskubėjo trauktis. Po akimirkos pasigirdo sunkūs it dramblio žingsniai sudrebinę visą butą. Virtuvės tarpduryje pasirodė susivėlus ir gerokai patinus mėlynanosė žmogysta - lindynės šeimininkas.

          Prusokai ir jų giminaičiai spruko strimgalviais tamsiuosna kampuosna smarkiai maldami nariuotomis kojomis, bet kaikurių pastangos pasirodė per mažos - garsiai riaumodamas dominutyvais praturtintas tautosakines frazes bei mosuodamas, sena, prasmirdusia ir suplyšusia, bet vis dar mirtinai pavojinga šlepete, alkoholikas puolė naikint tarakašas, kiekvienu smūgiu pakirsdamas kelis kovotojus purviname mūšio lauke... Pirmieji į blynus pavirto alaus mėgėjai, po jų sekė keletas makaronščikų ir du žvalgai, nespėję nusliuogt alijošium žemyn. Dužo indai, dundėjo spardomi bliūdai, krito ant sienų kabėjusios spintelės, kol pagaliau nusiraminęs vyrukas nebeturėdamas daugiau jėgų naikinimui, nusliūkino kambarin ir kritęs girgždančion aliuminio lovelėn nulūžo taip ir nepadaręs pachmo...

          Tarakonų sąjūdžio dalyvių likučiai smalsiai kaišiojo ūsus iš  įvairių slėptuvių, tikrindami esamą situaciją. Po poros minučių radijatoriaus šešėlyje besilėpęs senas prusokas Kroicvaldas kairio ūso (matyt buvo kairiaūsis) mostu pranešė apie praėjusį pavojų. Apretėjusi minia nariuotakojų vėl plūstelėjo kiek pakitusian maitinimosi plotan, kur toliau, gal tik kiek nerimastingai, tęsė savo misiją...